ALKIS | HUNGER
220 × 200 cm
Acrylic on canvas
2026
Kaip gimė darbas? How did this work come into being?
Šis paveikslas gimė pirmaisiais gyvenimo Kazlų Rūdoje mėnesiais. Persikėlus į miestą, kuriame nieko nepažinojau, kasdienybę lydėjo vienatvės, ilgesio ir emocinio alkio patirtis. Miško tyla ir lėtesnis gyvenimo ritmas ne tik ramino, bet ir išryškino vidinius klausimus, kuriuos didmiesčio triukšme buvo lengviau nustelbti. Nors tikėjimas man priminė, kad nesu viena, žmogiškasis poreikis patirti artumą ir būti mylimai fiziniame pasaulyje niekur nedingo. | This painting emerged during my first months of living in Kazlų Rūda. Moving to a town where I knew no one, I found myself experiencing loneliness, longing, and a profound sense of emotional hunger. The silence of the surrounding forest and the slower pace of everyday life were not only calming—they also brought to the surface questions that had been easier to suppress amid the constant noise of the city. Although my faith reminded me that I was never truly alone, the deeply human desire for closeness and to feel loved in the physical world remained.
Kokį klausimą kelia? What question does it ask?
Kaip išlaikyti dėmesį tam, kas iš tiesų svarbu, kai viduje juntamas emocinis alkis ir nuolatinis noras ieškoti greito pasitenkinimo? Kur šiandien nukreipiame savo žvilgsnį – į tai, kas akimirksniu stimuliuoja, ar į tai, kas ilgainiui augina? | How do we keep our attention focused on what truly matters when we experience emotional hunger and the constant temptation of immediate gratification? Where do we direct our gaze today—towards what instantly stimulates us, or towards what gradually transforms and nourishes us?
Kodėl svarbus projekte? Why is it important within the project?
„Alkis“ yra vienas asmeniškiausių projekto „Mažiau garso – daugiau šviesos“ darbų. Jame asmeninė patirtis tampa tyrimo medžiaga. Gyvenimas prie miško paskatino kurti lėtesnę ir sąmoningesnę kasdienybę, tačiau kartu atskleidė vidinę kovą tarp troškimo susitelkti į prasmingą veiklą ir nuolatinio polinkio ieškoti išorinių dirgiklių. Šis paveikslas žymi tyrimo momentą, kai dėmesio klausimas tampa ne teorine, o kasdien išgyvenama patirtimi. | Hunger is one of the most personal works in the artistic research project Less Noise – More Light. Here, personal experience becomes research material. Living beside the forest encouraged me to build a slower and more mindful way of life, yet it also revealed an ongoing inner tension between the desire to devote myself to meaningful work and the persistent pull of external distractions. This painting marks a pivotal moment in the research, where the question of attention ceases to be merely theoretical and becomes a lived, everyday experience.
TEORINIAI ATSPIRTIES TAŠKAI
THEORETICAL REFERENCES
Paveikslas „Alkis“ tyrinėja dėmesio, troškimo ir savidisciplinos klausimus. Šie motyvai rezonuoja su Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio etikos samprata, išdėstyta veikale The Philosophical Propadeutic (1808–1811). Hegelis malonumą apibūdina kaip subjektyvų ir atsitiktinį išgyvenimą, o proto paskirtį sieja su gebėjimu atpažinti tai, kas universalu ir iš tiesų verta siekio. | Hunger explores questions of attention, desire, and self-discipline. These themes resonate with Georg Wilhelm Friedrich Hegel's ethical philosophy as developed in The Philosophical Propadeutic (1808–1811). Hegel describes pleasure as a subjective and contingent experience, while reason enables us to recognize what is universal and genuinely worthy of pursuit.
Jis rašo: | He writes:
„Protas panaikina tą neapibrėžtumą, kuris malonumo ieško vien pačiuose objektuose, apvalo mūsų polinkius nuo to, kas subjektyvu ir atsitiktina, ir moko atpažinti tai, kas universalu ir iš tiesų verta siekio.“
"Reason annuls that indeterminateness which feels pleasure in mere objects, purifies the content of our propensities from what is subjective and contingent, and teaches how to recognize what is universal and essentially the solely desirable."
(G. W. F. Hegel, The Philosophical Propadeutic, 1808–1811, Science of Duties or Morals, §38.)
Ši mintis padeda suprasti pagrindinę paveikslo įtampą. Planšetinis kompiuteris tampa momentinės stimuliacijos ir fragmentuoto dėmesio simboliu, o atversta Biblija – orientacijos į tai, kas pranoksta trumpalaikius impulsus ir kviečia susitelkti į ilgalaikę prasmę. | This passage illuminates the central tension of the painting. The tablet becomes a symbol of immediate stimulation and fragmented attention, while the open Bible represents an orientation toward that which transcends momentary impulses and invites sustained meaning and reflection.
Nors Hegelis nerašė apie skaitmenines technologijas, jo samprotavimai apie proto, malonumo ir dėmesio santykį netikėtai rezonuoja su šiandienos skaitmenine kultūra, kurioje žmogaus dėmesys tampa nuolat konkuruojančiu resursu. Šiame kontekste „Alkis“ gali būti skaitomas kaip filosofinė refleksija apie troškimą, dėmesį ir vidinę discipliną. Kūrinys tęsia mano ilgalaikį meninį tyrimą, kuriame nagrinėju technologijų, tikėjimo ir žmogaus santykį. | Although Hegel was not writing about digital technologies, his reflections on reason, pleasure, and attention resonate strikingly with contemporary digital culture, where human attention has become an increasingly contested resource. In this sense, Hunger can be understood as a philosophical reflection on desire, attention, and inner discipline. The work continues my long-term artistic research exploring the relationship between technology, faith, and human experience.
VIETOS ISTORIJA
LOCAL HISTORY
Kazlų Rūda – miestas pietvakarių Lietuvoje, kurio tapatybę nuo XVIII a. formavo miškas. Vietovės pavadinimas siejamas su geležies rūdos lydymu ir medienos verslais – deguto gamyba, anglimi bei miškininkyste. XIX a. miestelio augimą paspartino geležinkelis, o aplinkiniai miškai ilgainiui tapo ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu kraštovaizdžiu. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais šie miškai buvo partizaninio pasipriešinimo erdvė, o šiandien Kazlų Rūda yra viena svarbiausių Lietuvos karinio rengimo teritorijų – miestą supa didelis karinis poligonas, kuriame nuolat vyksta Lietuvos kariuomenės ir NATO pratybos. Ši istorinių sluoksnių sankirta – miškas kaip prieglobstis, darbo vieta ir karinė teritorija – tampa pagrindiniu projekto „Mažiau garso – daugiau šviesos“ kontekstu. Miškas čia nėra tik gamtinė aplinka – jis veikia kaip kolektyvinės atminties, kasdienybės ir asmeninės patirties erdvė.
Kazlų Rūda is a town in southwestern Lithuania whose identity has been shaped by its forests since the eighteenth century. Its name is associated with iron smelting and forest-based industries, including tar production, charcoal making, and forestry. The arrival of the railway in the nineteenth century accelerated the town's development, while the surrounding forests became both an economic resource and a defining cultural landscape. During the Second World War and the post-war resistance, these forests served as a refuge for Lithuanian partisans. Today, Kazlų Rūda is one of Lithuania's principal military training areas, surrounded by an active military training ground regularly used by the Lithuanian Armed Forces and NATO allies. The intersection of these historical layers—the forest as refuge, workplace, and militarized landscape—forms the foundation of the artistic research project Less Noise – More Light. Here, the forest is understood not merely as nature but as a space of collective memory, everyday life, and lived experience.
